Senstant žmonės nori išsaugoti savo nepriklausomybę bei kontroliuoti savo gyvenimą patys, tačiau kartais noras būti nepriklausomiems gali aptemdyti senjorų sprendimą dėl pagalbos, kai pastaroji tampa iš tiesų labai reikalinga. Taip pat žmonės, sergantys tam tikromis ligomis, tokiomis kaip, pavyzdžiui – demencija,  neretai pervertina savo gebėjimą savarankiškai susidoroti su kasdienėmis užduotimis.

Taigi, į ką atkreipti dėmesį, ruošiantis kalbėtis apie tokias situacijas su senyvo amžiaus artimaisiais bei kaip kuo pozityviau juos nuteikti?

Teigiama, jog tinkama komunikacija yra kone svarbiausia, norint padėti senjorams priimti pagalbą. Labai svarbu šiam pokalbiui pasirinkti tinkamą laiką – kalbėkite tik tada, kai artimasis yra gerai nusiteikęs, nepervargęs ir neišsiblaškęs. Kalbėkite aiškiai ir tiesiai. Būtinai išlaikykite pagarbą bei supratimą – pripažinkite artimųjų jausmus ir norą išlikti nepriklausomiems. Išklausykite ir būtinai parodykite, jog klausotės ir suprantate artimojo savijautą.

Senjorų įtraukimas į sprendimų priėmimą dėl jų priežiūros padės jiems ir toliau jaustis atsakingais, savarankiškais bei, žinoma, gerbiamais. Užuot priėmę sprendimus už artimuosius, pasistenkite pasiūlyti jiems bent kelis variantus, iš kurių būtų galima rinktis, leiskite jiems pasakyti paskutinį žodį.

Paaiškinkite ir padėkite senyvo amžiaus artimiesiems suprasti, kaip pagalba gali pagerinti jų gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, asmens priežiūros specialistė gali padėti jiems išlaikyti savo pomėgius (žaidimai, pasivaikčiojimai), socialinį gyvenimą (pokalbiai, renginių lankymas) ar tiesiog palengvintį buitį, padėdama namų ruošoje.